ŽEMAITIJA

Algirdo Kontrimo nuotrauka Vilijos Digaitienės nuotrauka Algirdo Kontrimo nuotrauka Vilijos Digaitienės nuotrauka

Žemaitija pavojuje!

Algirdo Kontrimo nuotrauka

         Dovanota ir pardavinėta, savo priešus skandinusi neišbrendamose pelkėse, daugybę kartų stekenta, mindyta, deginta, bet vis dar GYVA. ŽEMAITIJA GYVA. Daug visko šis kampelis prie Baltijos jūros patyręs, bet turbūt dar niekada jai nebuvo iškilęs toks mirtinas pavojus, kaip dabar. Savo ranka Lietuvos valdžia pasirašė jai nuosprendį, leisdama gražiausiose Žemaitijos vietose knisti, ieškoti (ir išgauti) skalūnų dujas, taip užteršiant žemę, vandenį, orą.
          Nuo šiol čia skelbsime informaciją apie žemaičių kovas su Žemaitijos priešais. Taip, priešais, nes žmogus turi tikrai nemylėti, tiesiog nekęsti savo krašto, jo gyventojų, kad, žinodamas potencialias grėsmes, leistų erodams ją niokoti.
Daugiau...

Pasinaudojo mūsų vardu

Stasys KASPARAVIČIUS                                             2012 m.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas

          Gražus šūkis, kvietęs pasaulio žemaičius į sueigą, tebuvo spąstai patikliesiems, siekiant tikslų, kuriems nepritariame.
          Gegužę į Palangą kviesti žemaičiai manė, kad drauge susirinkę kalbės apie meilės deivę Mildą, apie bendrus reikalus. Taip buvo pristatoma kvietime. Tad Žemaičių kultūros draugijos nariai, visada būdami už bendrystę ir gražius darbus, noriai sutiko dalyvauti ir šioje sueigoje.
          Esame kultūros draugija, todėl ne tik patys nesiekiame revizuoti Lietuvos Konstitucijos, bet ir atmetame panašias kalbas.
          Tąkart buvome tiesiog suklaidinti. Juo labiau nežinojome ir net nenutuokėme, kad Žemaičių kultūros draugijos vardas bus panaudotas prieš mūsų valią.
          Todėl esame priversti pareikšti, kad visi draugijos skyriai kategoriškai atsiriboja nuo sueigoje dalyvavusių žmonių grupelės siekio atkurti karalystę ir skelbti Lietuvos Respubliką neteisėta.
          Mūsų draugijos tikslai – puoselėti krašto istoriją, kalbą, tradicijas ir paveldą. Būtent taip ir veikia Žemaičių kultūros draugijos skyriai bei nariai. Esame nei politinė, nei religinė organizacija.
          Sutariame su Katalikų bažnyčios institucija ir džiaugiamės galėdami drauge dirbti krašto bei kraštiečių labui. Juk katalikų žinia apie paskutinius Europos pagonis žemaičius išgarsino mūsų vardą ir leido plačiau kalbėti apie mūsų tapatybės savitumą.
          Konfrontacijos, pykčiai niekada nebuvo būdingi draugijos veiklai. Nemalonu klausytis neprotingų kalbų apie karalystes, o kai savo tikslams prieš mūsų valią kažkas panaudojo gerą draugijos vardą, nemalonu dvigubai.

Antanas Kontrimas ne tik rekordus skina, bet ir garsina kraštą

            2012-ųjų balandį Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas dalyvavo Romoje, S. Berluskoniui priklausančio „Penktojo kanalo“ televizijos studijoje vykusiame šou, kuriame jau 10-tą kartą tapo Guinnesso rekordininku, savo garsiąja barzda iškėlęs 63,5 kilogramo sveriančią merginą, taip pagerindamas ir savo asmeninį rekordą 100-tu gramų. Jo partnerė buvo graži, medicinos seserimi dirbanti italė, kuri, gulėdama ant suolo, įsikibo žemaičiui į barzdą, o šis ne tik pakėlė, bet turėjo dar 5 minutes išlaikyti.
           A. Kontrimas pirmąkart savo barzdos tvirtumą išbandė Telšių rajone vykusiose galiūnų varžybose 1999 m. Jo nuomone, ne ši puošmena jam skina rekordus – visa lemia sprando ir nugaros raumenų, stuburo tvirtumas, jėga, ištvermė.
          Bet A. Kontrimas ne tik rekordų siekti į užsienį važiuoja. 

Daugiau...

Tai vis dar aktualu

Antanas Kontrimas

Angelė DIGAITYTĖ

            Lietuvai, išsivadavusiai iš vieno galingo brolio globos ir po daugiau nei dešimtmečio savarankiško gyvenimo įpuolusiai į Briuselio glėbį, vėl aktuali yra kiekvieno iš mūsų tapatybės tema. Vieni nori kuo greičiau tapti kosmopolitais, purtosi savo šaknų, teigia gerai besijaučią bet kuriame pasaulio taške, kiti tvirtina, kad iki grabo lentos liks lietuviai. Bet daug Lietuvos piliečių save pirmiausia sieja su gražiu kampeliu prie Baltijos jūros - Žemaitija.
            Žemaičių tauta turi kalbą, žemę, istoriją. Tiesa, dar bijoma oficialiai pripažinti, kad tai kalba, o ne tarmė. 

Daugiau...

Vilniaus Kaziuko mugėje vyko žemaičių dienos

Alvydo Stričkos nuotrauka

          Kiekvienais metais kovo pradžioje Vilniaus gatvėse šurmuliuoja Kaziuko mugė. Tai pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai.
          Jau tapo tradicija, kad mugės metu vyksta vieno iš Lietuvos regionų pristatymas. 2012-ųjų kovo 2-4 dienomis Kaziuko mugėje vyko Žemaitijos dienos.
Daugiau...

www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, skaitliukas