ŽEMAITIJA

Algirdo Kontrimo nuotrauka Vilijos Digaitienės nuotrauka Algirdo Kontrimo nuotrauka Vilijos Digaitienės nuotrauka
Samogitia.lt nuotrauka

           Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo posėdžio, vykusio 2014-08-16, Telšiuose

                           NUTARIMAI

1. Dėl Žemaitijos regiono atributikos naudojimo.
Žemaitijos regiono simbolika herbas, jo variantas su laikytojais ir vėliava - yra aprobuoti Lietuvos heraldikos komisijos 1994 m. ir 1999 m., todėl gali būti keičiami tik Lietuvos Respublikoje įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka. Žemaičių kultūros draugija nepritaria savavališkam herbo variantų interpretavimui ir atsiriboja nuo moksliškai pagrįstų heraldinių ženklų iškraipymo, taip pat siūlo susilaikyti nuo nepamatuotų bandymų, nepadedančių reprezentuoti Žemaitiją kaip vieningą kultūrinį, istorinį regioną, o atvirkščiai – įnešančių bereikalingos sumaišties.
2. Dėl Žemaitijos istorinio, etnokultūrinio regiono.
Žemaičių kultūros draugija savo veikloje yra atkreipusi LR atsakingų institucijų dėmesį dėl būtinybės skirti ypatingą dėmesį nacionalinio, tautinio, etninio tapatumo puoselėjimui, siekiant užtikrinti LR tradicinių materialinių ir dvasinių kultūros vertybių, o tuo pačiu ir tapatumų, išsaugojimą. ŽKD prezidiumas 2014-08-16 Telšiuose vykusio posėdžio metu, pritardamas 2013 m. Sedoje vykusio ŽKD suvažiavimo nuostatoms, pabrėžė, kad istoriniu, etnokultūriniu pagrindu susidariusių regionų formavimas yra valstybės politinių organizacijų ir už tai atsakingų valstybės institucijų uždavinys. Artėjant Etnografinių regionų metams ŽKD dar kartą atkreipia dėmesį į istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų svarbą ne tik valstybės ekonominiame, bet ir dvasiniame gyvenime, tapatumų išsaugojime. Draugija į atsakingų už regioninės politikos formavimą valstybės institucijų veiklą pasirengusi įsijungti konsultavimo forma. Valstybės regioninės politikos klausimais ŽKD privalo konsultuotis su prie LR Seimo veikiančia Etninės kultūros globos taryba.
3. Dėl pasaulio žemaičių dienų organizavimo ir įgalioto asmens skyrimo.
Žemaičių kultūros draugija pritaria Pasaulio žemaičių dienų organizavimui 2016 m. Telšiuose. Renginiui organizuoti draugijos įgaliotu asmeniu skiriamas Edmundas Žalpys.
4. Dėl Durbės mūšio įamžinimo
Žemaičių kultūros draugija pritaria Durbės mūšio įamžinimui skirto paminklo statybai Telšiuose. Pritaria ketinimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl atmintinos dienos liepos 13-ąją įteisinimo. Sutinka su iniciatyva paminklo atidarymo metu surengti mokslinę istorikų konferenciją bei iniciatyva šios konferencijos medžiagos pagrindu kreiptis į Švietimo ir Kultūros ministerijas dėl adekvataus Durbės mūšio reikšmės Lietuvos ir rytų Pabaltijo istorijai įvertinimo, edukacinės ir informacinės sklaidos.
Arch. A. Žebrauskas kreipėsi į ŽKD skyrius pagalbos, organizuojant projekto pristatymą Žemaitijos miestuose bei ieškant paminklo pastatymo rėmėjų.

Pirmininkas Stasys Kasparavičius

Antanas Kontrimas ne tik rekordus skina, bet ir garsina kraštą

            2012-ųjų balandį Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas dalyvavo Romoje, S. Berluskoniui priklausančio „Penktojo kanalo“ televizijos studijoje vykusiame šou, kuriame jau 10-tą kartą tapo Guinnesso rekordininku, savo garsiąja barzda iškėlęs 63,5 kilogramo sveriančią merginą, taip pagerindamas ir savo asmeninį rekordą 100-tu gramų. Jo partnerė buvo graži, medicinos seserimi dirbanti italė, kuri, gulėdama ant suolo, įsikibo žemaičiui į barzdą, o šis ne tik pakėlė, bet turėjo dar 5 minutes išlaikyti.
           A. Kontrimas pirmąkart savo barzdos tvirtumą išbandė Telšių rajone vykusiose galiūnų varžybose 1999 m. Jo nuomone, ne ši puošmena jam skina rekordus – visa lemia sprando ir nugaros raumenų, stuburo tvirtumas, jėga, ištvermė.
          Bet A. Kontrimas ne tik rekordų siekti į užsienį važiuoja. 

Daugiau...

Tai vis dar aktualu

Antanas Kontrimas

Angelė DIGAITYTĖ

            Lietuvai, išsivadavusiai iš vieno galingo brolio globos ir po daugiau nei dešimtmečio savarankiško gyvenimo įpuolusiai į Briuselio glėbį, vėl aktuali yra kiekvieno iš mūsų tapatybės tema. Vieni nori kuo greičiau tapti kosmopolitais, purtosi savo šaknų, teigia gerai besijaučią bet kuriame pasaulio taške, kiti tvirtina, kad iki grabo lentos liks lietuviai. Bet daug Lietuvos piliečių save pirmiausia sieja su gražiu kampeliu prie Baltijos jūros - Žemaitija.
            Žemaičių tauta turi kalbą, žemę, istoriją. Tiesa, dar bijoma oficialiai pripažinti, kad tai kalba, o ne tarmė. 

Daugiau...

Vilniaus Kaziuko mugėje vyko žemaičių dienos

Alvydo Stričkos nuotrauka

          Kiekvienais metais kovo pradžioje Vilniaus gatvėse šurmuliuoja Kaziuko mugė. Tai pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai.
          Jau tapo tradicija, kad mugės metu vyksta vieno iš Lietuvos regionų pristatymas. 2012-ųjų kovo 2-4 dienomis Kaziuko mugėje vyko Žemaitijos dienos.
Daugiau...

www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, skaitliukas