Kurkime XXI amžiaus mokyklą drauge.

 

Minėdami savo valstybės atkūrimo 27- ąsias metines džiaugiamės išgražėjusia Lietuva, džiaugiamės jos pasiekimais įvairiose srityse. Tačiau šio laikotarpio iššūkiai ir problemos ir vėl graso Lietuvos kaip valstybės išlikimui. Ar išliksime, ar augsime ir stiprėsime priklauso tik nuo Lietuvos Jaunimo. Todėl būtina investuoti į jaunų žmonių paruošimą didžiules lėšas, būtina tuos pinigus panaudoti taip efektyviai, kad visi Lietuvos vaikai būtų tinkamai paruošti ir išauklėti.

Daugiau kaip 30 metų dirbau mokykloje fizikos mokytoju, matau sudėtingą Lietuvos mokytojo dabartinę situaciją. Taigi, kas jeigu ne mes patys, galime šią situaciją pakeisti ir sukurti geresnę, jau XXI amžiaus mokyklą. 

Tikėtis, kad mokykla greitai pasikeis savaime neverta. Procesą galime paspartinti visi kartu diskutuodami apie ateities mokyklos principus, apie tas transformacijas, kurias būtina įvykdyti, o po to teikdami pasiūlymus visuomenei ir valdžiai.

  1. Dabartinėje mokykloje prievarta glūdi pačioje mokyklos esmėje. Kiekvienas mokinys yra unikali asmenybė, kuri skirtingai supranta, jaučiasi ir priima informaciją, o tuo tarpu mokymo procese jos pasirinkimas yra nedidelis – mokymas vyksta kaip konvejeryje- susirgai ar nesupratai, blogai jautiesi- niekas tavęs nepalauks.

  2. Mokymo turinys ir metodai neatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių, o informacija kartais būna pasenusi, melaginga, perteklinė, mažai aktuali, nereikalinga ir t.t.

  3. Šiuolaikinė mokykla tik deklaruoja, kad jos tikslas ugdyti harmoningą ir atsakingą asmenybę, o iš tiesų visas procesas primena beprotiškas lenktynes, ir nenuostabu – kiek daug jose nesuspėjusių, nepritapusių, atsilikusių, nusivylusių ir t.t.

  4. Dabartinėje mokykloje nepripažįstama žmogaus dvasios viršenybė kūno atžvilgiu. Norime išugdyti dvasingą asmenybę, o apie žmogaus sielą, dvasią pasakojame tik per tikybos pamokas, kurias mokinys gali rinktis o gali ir nesirinkti. O ir tai, kad pasakojame daugiau iš religijos o ne iš mokslo pozicijų.

  5. Dabartinėje mokykloje brukama žinių gausybė tik atbukina mokinį. O pagrindinis deklaruojamas tikslas ugdyti asmenybę yra nepasiekiamas. Gal dėl to dabartinėje Lietuvoje tiek daug nusikaltimų, nusivylimo. Reikia ne brukti įvairių žinių nesuderintą rinkinį, o tarpusavyje suderintos įvairių dalykų žinios turi ugdyti tokią pasaulėžiūrą, kuri suformuotų žmogų atsparų šiuolaikinio technologinio pasaulio spaudimui.

  6. Visais laikais, pagrindinis pasaulėžiūros formavimo metodas buvo religija. Dabartinis mokyklos, visuomenės, valstybės ir religijos santykis yra tiesiog juokingas- nors dievo idėja lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, aukščiausieji valstybės vadovai svarbiausiais valstybei momentais meldžiasi katedroje, o vis tiek apsimetame, kad dievas yra kažkur toli ir aukštai- mokykliniuose vadovėliuose jis neegzistuoja.

  7. Visi didingiausieji fizikai, Nobelio premijos laureatai, pripažino dievo kaip kūrėjo, aukštesnio proto idėją. Susiformavo kosminės religijos samprata. Kosminė religija yra ašis, kuri gali suvienyti visas pasaulio religijas. Nebeliks priešpriešos tarp įvairių šalių ir valstybių. Tai diekime kosminės religijos sampratą į mokyklą, pasakokime, ką didieji pasaulio mokslininkai manė apie dievą.

Idėjos diskusijai:

  1. Atsisakyti vertinimo pažymiu ir visų kartu rašomų kontrolinių darbų ir egzaminų.

Problema.

Dažnai pažymiai sukuria mokykloje nereikalingas psichologines, emocines ir kitokias įtampas. Mokiniai pradeda mokytis ne dėl žinių, mokėjimų ir įgūdžių sudarymo, o pažymiui. Žinios greitai užmirštamos, o geri įgūdžiai nesusiformuoja. Kuo toliau tuo praraja gilėja, atsiranda stresas. Todėl mokymasis pasidaro nemėgstamas, sunkus, jo rezultatai prasti. Mokiniai pradeda ieškoti įvairių išsisukinėjimo būdų, tokių kaip nusirašinėjimai, simuliavimai. Dėl šitų priežasčių mokytojai pasidaro nemėgstami, mokiniai juos sutapatina su jų nepasitenkinimo priežastimi, todėl mokiniai pradeda iš jų tyčiotis, jiems prieštarauti. Atsiranda konfliktai ir patyčios. Mokymosi ir tobulėjimo žavesys dingsta.

Problemos sprendimas.

Nuo 8 klasės, kiekvienas mokinys kontrolinius - atsiskaitomuosius darbus rašo kai yra pasiruošęs, pagal savo individualų pasirinktą planą, kuris atitinka jo gebėjimus, norus, charakterį.

Mokykloje turėtų būti atskira kontrolinių ir atsiskaitomųjų darbų klasė ir atsakingas asmuo, kurio paskirtis palaikyti nustatytą kontrolinių darbų rašymo eiga. Mokantis mokytojas kontrolinių darbų netikrina – tai atlieka vertintojai centralizuotai vertinimo centruose. Kontroliniai darbai vertinami taškais. Surinkus minimalų taškų kiekį kontrolinis įskaitomas. Parašius visus kontrolinius, ir sukaupęs bent minimalų taškų kiekį, mokinys įgyja teisę laikyti to dalyko egzaminą.

Egzaminai būtų laikomi egzaminų centruose, pagal mokinio pasirinktą, ir su centru suderintą grafiką.

  1. Dėl mokymo proceso organizavimo.

Problema. Pamoka nėra pats efektyviausias mokymo būdas. Mokiniai skirtingi, jų suvokimas taip pat skirtingas, kiekvienam mokiniui padėti suprasti neįmanoma.

Žymiai efektyviau, kai mokinys mokosi pats, mokosi savarankiškai.

Dabar mokymo procesas organizuotas taip, kad pamokos vyksta pačiu darbingiausiu vaikui metu, tai yra ryte, o savarankiški darbai, tai yra namų darbai atliekami po pamokų kai mokinys yra pavargęs. Todėl mokinys neturi noro dirbti savarankiškai, darbus atlieka nekokybiškai, nebemoka dirbti savarankiškai.

Problemos sprendimas. Siūlau mokymo procesą organizuoti taip: ryte mokinys mokosi savarankiškai namuose, o vėliau mokykloje iki vakaro organizuojamas mokymo procesas: konsultacijos, darbas grupėse ir t.t.

Savarankiškas darbas 7-8 klasėse galėtų sudaryti 30% mokinio veiklos, o 8-12 klasėse 50 % mokymosi laiko.

  1. Įsteigti mokyklas – asmenybės tobulinimo centrus.

Problema. Dabartiniu metu Lietuvos mokykloms skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau rezultatai nėra geri. Lėšos panaudojamos neefektyviai, nes didelis procentas mokyklas baigusių jaunuolių, neturi reikiamų gebėjimų, studijuoti universitetuose, pasižymi neaukštu kultūriniu išprusimu, neturi socialinių įgūdžių, patriotinių jausmų ir t.t.

Tai, tikriausiai nulėmė daugelis veiksnių - mokyklos, šeimos, visuomenės, bažnyčios, valdžios nesugebėjimas keistis, o taip pat didžiulė visuomenės informavimo priemonių ir informacinių technologijų daroma įtaka jauno žmogaus raidai.

Nors dauguma pripažįsta, kad pokyčiai Lietuvos švietime būtini, tačiau siūlymų, kaip tai padaryti nėra daug. Pripažįstame, kad negalima aklai kopijuoti, nė vienos šalies patirties. Tikriausiai naivu yra tikėtis, kad galime Lietuvos švietimui skirti tiek lėšų, kad visas mokyklos galėtų aprūpinti modernia ir šiuolaikiška įranga, aprūpinti moderniomis laboratorijomis, metodikomis ir t.t. O ir tos pačios būtų nepilnai panaudojamos, skirtos mažai daleliai Lietuvos vaikų.

O koks Lietuvos pedagogikos mokslininkų vaidmuo? Jų tartum nebeliko mokykloje.

Problemos sprendimas.

  • Lietuvoje, buvusių Žemės ūkio mokyklų ar technikumų bazėje įsteigti 10 mokyklų - asmenybės tobulinimo centrų. Centras skiriamas 7-12 klasių mokiniams. Kiekvienas mokinys turėtų galimybę pasirinktame centre tobulintis du kartus- būdamas jaunesnėse 7-8 kl., ir vyresnėse 9-12 kl.

  • Centruose sukoncentruotos geriausios Lietuvos mokytojų, mokslininkų, psichologų ir kitų specialistų pajėgos, geriausios laboratorijos ir įranga, jo darbas organizuotas taip, kad per mėnesį laiko suformuotų gerus įpročius, teigiamai paveiktų jauną asmenybę.

  • Centrai, galės turėti skirtingą profilį: kalbų, socialinių mokslų, gamtos mokslų, matematikos ir informatikos, menų, sporto, amatų ir pan.

  • Kiekvienas centras kurtų ir tobulintų ir taikytų naujas metodikas, keistų pasenusį mokymo turinį, leistų naujus vadovėlius, į centrus atvyktų tobulintis, padirbėti specialistai iš kitų mokyklų ir užsienio.

  • Centruose galėtų būti laikomi egzaminai.

  • Centre mokinys gyventų 30 dienų, pagal tam tikrą dienotvarkę: anksti keltis, rytinė mankšta, meditacija, buvimas ir darbas gamtoje. O taip pat darbas laboratorijose, mažose grupėse ir t.t. atsižvelgiant į tai kokios mokinio problemos, koks yra to centro profilis.

  • Centre 30 dienų galėtų asmenybę tobulinti 250 vaikų 7 -8 kl. Ir 250 mokinių 11-12 klasės. Per metus susidarytų ( 10 centrų * 12 mėn. * 250 ) 30 000 mokinių. Tai reiškia, kad visi to amžiaus vaikai, gautų efektyvią specialistų pagalbą.

  • Atvykimas į centrą ir tobulinimas savęs 30 dienų mokiniui būtų didžiulis iššūkis, dėl to turėtų „pasitempti“ ne tik mokinys, bet ir visa jo šeima.